Apie mus

Tik tapę pažeidžiami, galime patirti nuoširdžią meilę, užmegzti artimus santykius, pasiekti pergales, atrasti savo talentus, tapti kūrybingais ir įkvepiančiais lyderiais.

(dr. Brene Brown)

APIE MUS

Mes esame savo srities profesionalų komanda, sukurianti Jums saugią erdvę savęs pažinimui ir augimui. Sujungę į vieną darnią visumą neuromokslu grįstus emocinio intelekto ugdymo instrumentus, dėmesingu įsisąmoninimu grįstą kognityvinę terapiją (ang. Mindfulness based Cognitive Therapy), kognityvinę ir elgesio terapiją (ang. Cognitive Behavioral Therapy), meno terapiją, terapinę fotografiją bei ugdomojo konsultavimo (ang. Coaching) įrankius galime Jums pasiūlyti tvarias pokyčių strategijas asmeninio ir profesinio potencialo vystymui.

KAS YRA EMOCINIS INTELEKTAS? 

Emocinis intelektas (EI)

tai gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, jų teikiamą informaciją bei, reflektyviai jas naviguojant, siekti asmenybės potencialo augimo.

Emocinio intelekto (EI) lavinimas

padeda kiekvienam pažinti ir realizuoti save, sukurti sveikus santykius, pasiekti balansą bei gyventi pilnavertį gyvenimą, būnant ne tobulu, o- GERIAUSIA SAVĘS VERSIJA!

Emocinio intelekto sąvoka apima

gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Emocinis intelektas lavinamas ugdant socialines emocines kompetencijas – gebėjimus dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbe. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas , socialiniai ir emociniai įgūdžiai – daug svarbesni sėkmei gyvenime už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Gera žinia, jog dvasinį, emocinį ir socialinį intelektą lavinti galime visuose žmogaus raidos amžiaus tarpsniuose.

SKAITYTI DAUGIAU

SOCIALINIŲ EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS yra procesas, kuris apima žinių, nuostatų ir įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą, jame dalyvauja tiek vaikai, tiek suaugusieji:

 

  1. Savimonė – geras savo emocijų ir vertybių, kurios tarnautų atsparumui ir gebėjimui save apriboti, žinojimas: tikslus savęs suvokimas, atpažinimas savo stiprybių, poreikių ir vertybių, aktyvus veikimas, dvasingumas, savo emocijų identifikavimas ir atpažinimas;
  2. Atsakingas sprendimų priėmimas– moralūs ir konstruktyvūs sprendimai, susiję su asmeniniu ir socialiniu elgesiu: problemos identifikavimas, situacijos analizė, problemos sprendimas, veiksmas, įvertinimas, asmeninė, socialinė moralinė atsakomybė;
  3. Tarpusavio santykiai – pozityvių santykių formavimas, darbas komandoje, veiksmingas konfliktų sprendimas: komunikavimas, socialinis įsitraukimas, santykių kūrimas, darbas bendradarbiaujant, derybiniai gebėjimai, atsisakymo gebėjimai, konfliktų valdymas, gebėjimai ieškoti pagalbos ir ją rasti.
  4. Socialinis sąmoningumas– supratimas ir empatiškumas kitų atžvilgiu: sugebėjimas pažvelgti iš kito perspektyvos, empatiškumas, socialinės įvairovės pripažinimas, atsakomybė už kitus.
  5. Savitvarda– emocijų ir elgesio valdymas siekiant savo tikslų: impulsyvumo kontrolė, streso valdymas, motyvacija ir disciplina, tikslų nusistatymas, organizaciniai gebėjimai.

KOKIE GEBĖJIMAI SUDARO EMOCINIO INTELEKTO PAGRINDĄ?

Emocijų suvokimas, įvardijimas ir raiška:
  • gebėjimas identifikuoti emociją savo fizinėse būklėse, jausmuose ir mintyse;
  • gebėjimas identifikuoti kitų žmonių emocijas, emocijas meno kūriniuose ir kt. bei emocijas, reiškiamas kalba, garsu, elgsena;
  • gebėjimas tinkamai išreikšti emocijas ir poreikius, susijusius su jausmais;
  • gebėjimas atskirti tinkamą ir netinkamą jausmų išraišką.
Emocijų teikiama informacija mąstymui ir sprendimų priėmimui:
  • emocijos daro įtakos mąstymui, nukreipdamos dėmesį į svarbią informaciją;
  • emocijos yra resursai, kurie gali būti naudojami vertinant ir priimant sprendimus,  taip pat emocijos svarbios atminčiai, susijusiai su jausmais;
  • emocinės savijautos svyravimai daro įtakos žmogaus požiūriams, skatinant juos svarstyti įvairias galimybes;
  • emocinės būsenos skirtingai inicijuoja įvairių problemų sprendimo būdus,  pavyzdžiui- laimės jausmas skatina kūrybiškumą ir vidinę motyvaciją.
Emocijų supratimas, analizavimas ir jų teikiamos informacijos panaudojimas:
  • emocijos daro įtakos mąstymui, nukreipdamos dėmesį į svarbią informaciją;
  • gebėjimas įvardinti emocijas ir atpažinti ryšį tarp žodžio ir  emocijos, pavyzdžiui- skirtumas tarp mėgti ir mylėti.
  • gebėjimas interpretuoti informaciją, kurią emocijos teikia tarpusavio santykiuose, pvz. liūdesys dažniausia lydi praradimą;
  • gebėjimas suprasti sudėtingus jausmus, pavyzdžiui- vienu metu jaučiamą meilę ir neapykantą;
  • gebėjimas atpažinti tikėtiną emocijų kaitą, tokią,  kaip- perėjimas nuo pykčio prie pasitenkinimo, arba nuo pykčio- prie gėdos.
Reflektyvi emocijų navigacija skatinant emocinę brandą ir potencialo augimą:
  • gebėjimas likti atviru maloniems ir nemaloniems jausmams;
  • gebėjimas reflektyviai įsitraukti arba atsitraukti nuo emocijų, priklausomai nuo jų teikiamos informacijos ir naudos;
  • gebėjimas reflektyviai stebėti savo ir kitų emocijas, pavyzdžiui- kiek jos yra aiškios, tipiškos, darančios poveikį ar priimtinos;
  • gebėjimas valdyti savo ir kitų emocijas,  mažinant nemalonias emocijas ir didinant malonių raišką, be malšinimo ir perdėto dėmesio informacijai, kurią jos teikia.

KAS YRA DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS

(ang. MINDFULNESS)?

Šiuo metu kognityvinė elgesio terapija (KET) tapo visuotinai pripažinta ir daugelyje valstybių vyraujančia bei viena iš nedaugelio įrodymais grįsta psichoterapijos forma.  Jos naujosios kryptys- įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija (ang. Mindfulness based Cognitive Therapy, MBCT) ir įsisąmoninimu grįstas streso valdymas (ang. Mindfulness based Stress Reduction, MBSR)  yra vieni sparčiausiai pasaulyje populiarėjančių psichologinės pagalbos metodų.

 

Dėmesingas įsisąmoninimas ( ang. Mindfulness) yra psichologinis fenomenas,  apibūdinamas kaip dėmesio sutelkimas ypatingu būdu:

 

  • tikslingai (dėmesį valingai koncentruojant į tam tikrus patyrimo aspektus);
  • į esamą momentą (kai protas „nuslenka“ į praeitį arba ateitį,  vėl valingai jį grąžiname į dabartį);
  • nevertinant ir neteisiant (vyksta tik neutralus stebėjimas ir dėmesingo įsisąmoninimo procesas,  pripažįstant/priimant tai,  kas vyksta).

 

Lavinant dėmesingo įsisąmoninimo gebėjimą, galime ugdyti išmintį ir išmokti spręsti problemas kaip galima geriausiu būdu. Galime išmokti priimti gyvenimo sunkumus ir sąmoningai, neįsitraukdami į kančias sukeliančius apmąstymus ar jausmus, ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, neatmesdami nė vienos galimybės. Smegenys pačios savaime taip nefunkcionuoja. Jeigu norime išmokti įsisąmonindami matyti išorinę ir vidinę realybę,  valdyti  dėmesį bei būti išmintingesni, turime smegenis tikslingai to mokyti. Smegenys pajėgios mokytis visą gyvenimą, todėl galime pradėti jas treniruoti bet kurią akimirką, nepriklausomai nuo amžiaus.

SKAITYTI DAUGIAU

Įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija

(angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT);

Įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT);
Įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija remiasi dėmesingi įsisąmoninimo (ang. Mindfulness) principais, sujungiant juos su kognityvine ir elgesio terapija. Šis terapijos metodas pasirodė labai veiksmingas depresijos pasikartojimo prevencijai, šiuo metu yra daug duomenų apie jos principais besiremiančių intervencijų efektyvumą, gydant nerimo sutrikimus, piktnaudžiavimą cheminėmis medžiagomis, elgesio problemas ir kitus psichikos sutrikimus.

 

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija buvo sukurta, siekiant padėti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos ir chroniško nelaimingumo jausmo. Ji apjungia meditacinių praktikų, kognityvinės ir elgesio terapijos bei įsisąmoninimo, sąmoningumo ugdymo elementus. Šios programos tikslas- plėsti suvokimą apie protinės veiklos būdus, kurie dažnai vadinami nuotaikos sutrikimais bei suformuoti patyrimu grįstą naują santykį su jais. MBCT programą sukūrė dr. Z. Segal (Toronto universitetas, JAV), dr. M. Williams (Oksfordo universitetas, JK) ir dr. J. Teasdale (Oksfordo universitetas, JK), remdamiesi dr. J. Kabat-Zinn dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso įveikos programa (MBSR).

Įsisąmoninimu grįsta streso įveika (angl. Mindfulness Based Stress Reduction, MBSR).

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso įveikos programa (angl. Mindfulness-based Stress Reduction, MBSR) sukurta prof. med.m. dr. J. Kabat-Zinn (Masačusetso universitetas, JAV). Šios programos pagrindu įvardijamos įvairios savireguliacinės meditacinės praktikos, skirtos dėmesingumui, įsisąmoninimui lavinti. Praktikų efektyvumas grindžiamas daugeliu mokslinių tyrimų. Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. Mindfulness) jau keletą dešimtmečių sparčiai populiarėja medicinos, sporto, švietimo bei verslo aplinkoje: Google, Intel, Apple, Nike ir kitos lyderiaujančios kompanijos įtraukia tai į savo mokymo programas.

Ko galima išmokti praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą (ang. Mindfulness)?

 

  • dėmesingumo ir koncentracijos (galimybė koncentruoti ir sąmoningai valdyti dėmesį);
  • minčių, emocijų/jausmų ir kūno pojūčių įsisąmoninimo (galime panaudoti  neurofiziologinius resursus geriausiu būdu ir priimti išmintingus sprendimus,  remdamiesi gerai įsisąmoninta informacija);
  • sugebėjimo būti „čia ir dabar“ (praeities jau nėra, ateities- dar nėra,  gyvename ir kuriame ateitį dabartyje);
  • sugebėjimo decentruotis (galimybė pamatyti mintis, jausmus ir kūno pojūčius tarsi iš šalies, neįsitraukiant į skausmingą kentėjimą, paliekant resursų išmintingesniems sprendimams);
  • sugebėjimo pripažinti, priimti realybę, neprisirišant ir neteisiant (suteikiama matyti kuo objektyvesnę informaciją);
  • gebėjimo „paleisti“ (atsiranda įgūdžiai panaudoti fiziologinius fenomenus (pavyzdžiui- kvėpavimą), „leisti praeiti“ disfunkcinėms mintims, emocijoms ir kūno pojūčiams);
  • galimybės funkcionuoti „buvimo“, o ne „darymo“ režimu (gebėjimas tiesiog „(iš)būti“ tuo metu, nesiekiant jokio specialaus tikslo ar būsenos (atsipalaidavimo, laimės), gali labai padėti, susidūrus su realiomis išorinėmis ar vidinėmis problemomis);

kūno, jo pojūčių pripažinimo/priėmimo (tai suteikia galimybę,  suvokiant realybę, sąmoningiau nuspręsti,  ką norime daryti toliau).

Praktikuojant vystomi šie gebėjimai

 

  • vertinimo atsisakymas (Non-judging) – buvimas nešališku savo išgyvenimų liudininku;
  • kantrybė (Patience) – supratimas, kad viskam turi ateiti savas laikas;
  • Naujoko protas“ (Beginner’s mind) – pasirengimas viską matyti tarsi pirmą kartą, žvelgti į savo išgyvenimus,  nesiremiant praeitimi;
  • pasitikėjimas (Trust) – tikėjimas savo minčių, jausmų ir intuicijos pagrįstumu;
  • siekimo atsisakymas (Non-striving) – pasiryžimas leisti dabarčiai būti tokia, kokia ji yra, neturėjimas kito tikslo,  kaip tik leisti sau būti tokiu, koks šiuo metu esi;
  • susitaikymas (Acceptance) – atvirumas ir noras matyti viską taip, kaip šiuo metu;
  • neprisirišimas (Letting go) – sugebėjim0 pripažinti tai, kad išgyvenimai ir potyriai prasideda ir baigiasi, lavinimas, taip pat-  neįsitraukimas į išgyvenimų ir potyrių turinį.

Nesudėtingų pratimų metodika per keletą ar keliolika savaičių,  atliekant meditacines praktikas, išmokstama įsisąmoninti  mintis, emocijas, jausmus bei matyti juos tarsi iš šalies, taip pat-  kūno pojūčius, impulsus veikti ir objektyviai  vertinti. Šie pratimai išmoko pripažinti, priimti vidinę ir išorinę realybę kuo mažiau ją iškreipiant, stengiantis kaip galima labiau būti dabartyje ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kai esame dėmesingi ir susikaupę, iš tiesų dalyvaujame savo gyvenime ir patiriame intensyvų kiekvienos akimirkos gyvybingumą. Kartu užmezgame ryšį su galingais vidiniais resursais, leidžiančiais giliai suvokti, transformuotis ir gyti“. (dr. Jon Kabat-Zinn)

ĮSISĄMONINIMO (ANG. MINDFULNESS)

TAIKYMAS VAIKAMS

Šiuo metu pasaulyje dėmesingo įsisąmoninimo metodikos vis plačiau pradėtos naudoti gydant tiek vaikų, tiek paauglių nervų-psichikos ir elgesio sutrikimus. Taip pat dėmesingo įsisąmoninimo metodikos taikomos mokyklose, siekiant padėti mokytojams ir vaikams ugdymo(-osi) procese.

 

Taikant dėmesingo įsisąmoninimo (ang. Mindfulness) metodikas vaikai bręsta emociškai ir socialiai, mokosi suprasti save, pastebėti daugiau pozityvių dalykų ir daugiau būti “čia ir dabar”. Buvimas „čia ir dabar“ leidžia ne tik labiau patirti esamą momentą, bet ir padeda nukreipti dėmesį nuo nemalonių jausmų, susijusių su praeitimi ar ateitimi. Pasaulyje vis plačiau kuriamos programos vaikams ir dėmesingumo (ang. Mindfulness) mokymas integruojamas mokyklose. Net ikimokyklinio amžiaus vaikus jau galima pradėti mokyti dėmesingo įsisąmoninimo.

SKAITYTI DAUGIAU

Praktikų metu mokoma pastebėti  mintis, jausmus, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veiktigarsus ir įsisąmoninti visa, kas vyksta aplinkoje esamu momentu. Vaikai mokomi apie išorinį Pasaulį, bet koks nepažintas vidinis Pasaulis slypi juose? Tyrinėjimui pasitelkiami penki pagrindiniai pojūčiai – rega, lytėjimas, uoslė, klausa ir skonis. Kartais su nemaloniais jausmais, mintimis ar reakcijomis tvarkytis gali būti labai sunku. Tai daryti gali būti sunku tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tikėtis, kad sunkių akimirkų vaikai nepatirs – nerealu, tačiau mokydami juos įsisąmoninimo, išmokysime  gyventi harmoningiau ir būti laimingesniais.