Neuroedukacinės pratybos „DĖMESINGU ĮSISĄMONINIMU (ANG. MINDFULNESS) GRĮSTA STRESO ĮVEIKA PEDAGOGAMS”

Neuroedukacinės pratybos „DĖMESINGU ĮSISĄMONINIMU (ANG. MINDFULNESS) GRĮSTA STRESO ĮVEIKA PEDAGOGAMS”

„Kai esame dėmesingi ir susikaupę,  iš tiesų dalyvaujame savo gyvenime ir patiriame intensyvų kiekvienos akimirkos gyvybingumą. O kartu užmezgame ryšį su galingais savo vidiniais resursais, leidžiančiais patirti įžvalgas, transformuotis ir gyti“. (dr. Jon Kabat-Zinn)

 

KAM SKIRTA?

Tobulinti pedagogų, pagalbos vaikui bei šeimai specialistų, kitų mokyklos bendruomenės narių  asmenines (socialines emocines)  ir profesines kompetencijas, suteikiant teorinių, praktinių žinių, įgūdžių, bei formuojant vertybines nuostatas, siekiant dėmesingo savo mąstymo, elgesio šablonų, kūno pojūčių, emocinio turinio įsisąmoninimo.

 

KO SIEKIAMA?
  • Suteikti praktinių neuromokslinių žinių apie psichoemocinę sveikatą ir streso neurofiziologiją.
  • Patyriminiu būdu supažindinti su įsisąmoninimu grįstomis (ang. Mindfulness based) intervencinėmis technikomis,  siekiant geresnio biopsichosocialinio funkcionavimo.

 

KODĖL VERTA?

Dėmesingo įsisąmoninimo (ang. Mindfulness)  praktikos pedagogams padės:

  • Geriau suprasti ir valdyti savo ir vaikų emocijas,
  • Efektyviau komunikuoti su mokiniais ir kolegomis,
  • Produktyviau spręsti situacijas su “sunkiais” vaikais,
  • Sukurti pozityvią mokymo aplinką,
  • Sukurti atjauta ir empatija grįstus tarpusavio santykius su mokiniais ir kolegomis,
  • Sulėtinti temptą ir rinktis atsaką į situaciją vietoje reaktyvaus reagavimo,
  • Sukurti klasėje bendruomeniškumo jausmą, kur kiekvienas vertinamas ir svarbus,
  • Padidinti atsparumą stresui ir išvengti perdegimo sindromo.

Seminare  lavinamas emocinis intelektas bei ugdomos dalyvių asmeninės socialinės emocinės kompetencijos, siekiant:

  • atpažinti savo mąstymo ir elgesio šablonus,  reakcijų impulsus ir mokytis  atsakyti labiau  tinkamai ir kūrybingai, su kuo didesniu aiškumu ir geranoriškumu,
  • pripažinti vis didesnį unikalios savo ir vaiko prigimties, jausmų ir poreikių įsisąmoninimą,
  • ugdyti didesnį sugebėjimą būti dabartyje ir klausytis  su dideliu dėmesingumu,
  • didinti atsparumą stresui bei funkcionaliau į jį reaguoti,
  • impulsyvumo kontrolės,
  • dėmesio koncentravimo,
  • geriau pasirūpinti savimi,
  • išsiugdyti daugiau empatijos ir atjautos sau bei mokiniams, kolegoms,
  • užmegzti tampresnį, atjauta paremtą ryšį su mokiniu,
  • toleruoti sunkias emocijas savyje ir kituose,
  • sąmoningai  suvokti realybę ir rinktis-  keisti arba susitaikyti su ja,   
  • atstatyti ir stiprinti balansą tarp ramybės, taikingumo, gerbūvio jausmo ir kovos-pasitraukimo reakcijų,
  • sąmoningumo didinimo, įsisąmoninant savo mintis, kūno pojūčius, emocijas, jausmus ir impulsus veikti,  atsisakant vertinimo, puoselėjant smalsumą, pasitikėjimą savimi, savęs priėmimą,  kantrybę bei dėmesio valdymą,
  • taupyti emocinius resursus mažinant disfunkcinių  minčių/emocijų pasireiškimą (pvz., padeda kelti klausimą  „Ką aš galiu padaryti?“ ar „Ko man reikia“? vietoje „Yra blogai su mokiniu arba manimi“)

Lektoriai:

Post a Comment